Rinktiniai penktos grupės skyriai

Mėgėjiška ekipuotė paruošta - PMR racijos įkrautos, 220V adapteris automobiliui ir prailgintuvas bagažinėje, GPS navigacija įkrauta, kuro bakas pilnas, dvigubos kelnės, šilti batai, prožektoriaus atsarginės baterijos “bardačioke”, atsarginis laptopas kuprinėje - taip pirmą kartą išsiruošiau į žaidimą “Encounter” - http://en.cx/.  Visada būna pirmas kartas

Pirmojo mano žaidimo scenarijus “gyvai”: http://vilnius.en.cx/GameScenario.aspx?gid=5556

VIskas prasidėjo nuo mūsų pasirinktos starto pozicijos nenaudojamoje automobilių stovėjimo aikštelėje netoli miesto centro. Su nekantrumu sukinėjau vairą kairėn bei dešinėn, kol šturmanas nustojo naršyklėje spaudinėti F5 klavišą ir pranešė pirmają užduotį. Nudūmėm į naująją Vilnią.

Prisipažinsiu kad, nors ir treniravomės, pirmos užduoties metu gana pasimečiau. Tamsus rudens vakaras, apleistas pastatas miške - 300 metrų už naujosios Vilnios autobusų žiedo. Pastate ir aplink jį ratus suka keli tuzinai žmonių (net ir merginų), apsirengusių kamufliažine apranga arba tiesiog miesto stiliumi, dauguma su racijomis ir prožektoriais ir visi kažko ieško, ko gero to paties, kaip ir aš - pirmos užduoties kodo. Pojūčiai, turiu pasakyti, gana įdomūs. Ko gero daugiau dėmesio skyriau susidariusiai situacijai įvertinti, negu užduoties atsakymo paieškai, todėl net nesusivokiau, kai per raciją išgirdau jog kodą (tiksliau - abu kodus) suradome ir važiuojame toliau, vykdyti sekančios užduoties.

Antroji užduotis buvo visai čia pat (žr. scenarijaus nuorodą). Verbų, bet ne gatvė. Aišku jog skersgatvis arba autobuso stotelė. Deja, kai kuriems teko sušlapti. Kitiems teko susimokėti valstybei už KET pažeidimus skubant į užduoties vietą.

Trečioji užduotis buvo labiausiai panaši į Quake ar Counter Strike žaidimą, vykstantį realybėje. Tiesa, nebuvo ginklų, nei tikrų, nei dirbtinių. Tačiau niekas netrukdė žaidimo dalyviams be leidimo įsibrauti į naujosios Vilnios psichūškės teritoriją ir apleistame vaikų klinikų korpuse ieškoti kodo. Дом хi-хi

Turiu pasakyti jog sekančias užduotis komanda išsprendė gana nesunkiai, o aš jaučiausi tik vairuotoju, kol neatėjo laikas aštuntajai užduočiai. Kadangi atsidūriau neteisingoje upės pusėje, kodo ieškoti teko kitiems komandos nariams, o aš per raciją aiškinau kaip jį surasti. Tie, kurie vaikystę praleido Užupio mikrorajone, privalo mintinai žinoti visas tenykštes kanalizacijos šachtas. Manau jog šią užduotį mes atlikome greičiausiai (15 min. 30 sek.) jei nekreipti dėmesio į vieną komandą, išsprendusią ją per 1 minutę (cheaters!). Laikrodis jau rodė 23:42.

Viskas vėliau sekėsi ne itin sklandžiai. Pražioplinom užrašą ant pedagoginio tilto, dėl to teko išlaukti visas užduoties užuominas. Tiesą pasakius, užrašas markeriu ant metalinio dažyto paviršiaus - prasta užuomina, kadangi kiekvienas tilto turėklas buvo dažytas metalinis paviršius. Galiu pasakyti, jog per gerą valandą išnarpliojom visą tiltą po varžtelį, tačiau nieko neradome. Nežinau kas rado kodą, tačiau tai jau man nebuvo įdomu - nusivylę skubėjome toliau.

Dvyliktosios užduoties metu vienas komandos narys pasiaukojančiai prašliaužė apie 100 metrų maždaug pusės metro pločio vamzdžiu, einančiu maždaug 10 metrų gylyje po žeme, negana to, apatine to vamzdžio dalimi gana stipria srove į Nerį tekėjo tvenkinio vanduo. Taip, tai Žverynas. Parkas su tvenkiniu prie Rusijos ambasados. 54°41′35.37″N, 25°14′26.48″E. O TAIP! Jums kaip tik į tą vamzdį! P.S. jei kada teks pabuvoti toje vietoje, pagalvokite, už kokius pinigus kištumėte ten nosį… aš jums surasiu žmogų kuris tai padarė nemokamai

FInišavome 4 val. 23 min. ryto, toli gražu ne pirmieji. Tačiau įspūdžių pakako kelioms dienoms. Žodžiais perteikti gana sunku, tačiau pagrindinis idėjos devizas pasitvirtino. Nusibodo vakarus leisti prie kompiuterio ar alaus bare? Išbandykite Encounter.

P.S. Juodi metaliniai prožektoriai iš Maximos už 20 lt - pasirodo, visai rimtas reikalas!